balandžio 7, 2020

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: KOVAS 2020

RUSAI

Kovo mėnesį pasirodė 301 publikacija, mininti rusų tautinę bendriją – iš jų 30 darbų, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie politiką.

Rusų bendruomenė buvo dažniausiai minima Lietuvos politikos (125), dauguma kalbant apie naujajį koronavirusą bei situaciją su lėktuvu, atskraidinusiu apsaugos priemones į Lietuvą, Lietuvos istorijos (78), propagandos (25), diskriminacijos (15) (konkrečiai kalbant apie tautinės nesantaikos kurstymo atvejį Kaune šį mėnesį) kontekstuose. COVID-19 pandemijos kontekste rusų bendruomenė buvo paminėta 103 publikacijose – darbuose tiek politikos, tiek propagandos temomis.

Keturiuose darbuose buvo cituojami rusų tautybės asmenys, istoriniuose arba politiniuose kontekstuose.

Galima pastebėti, jog nepaisant bendro žiniasklaidos darbų skaičiaus, neigiamų publikacijų kiekis išlieka kiek didesnis už teigiamų publikacijų skaičių. Taip iš dalies yra dėl to, jog kriminaliniuose kontekstuose kai kurios žiniasklaidos priemonės pabrėžia nusikaltusiojo tautybę tiek antraštėse, tiek straipsnio viduje.

ŽYDAI IR JUDAIZMAS

Kovo mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 368 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą (beveik per pusę mažiau nei vasarį); 144-iose iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema. Sumažėjęs publikacijų skaičius daugiausiai siejamas su bendru daugelio tiriamų grupių publikacijų skaičiaus nuosmukiu, kuriam įtaką padarė publikacijų apie COVID-19 dominavimas žiniasklaidoje.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 22 publikacijose (vasario mėnesį 47); šio rodiklio sumažėjimas santykinai sutampa su bendru straipsnių skaičiaus sumažėjimu. Kalbintieji daugiausiai buvo cituoti Lietuvos istorijos ir Lietuvos žydų istorijos bei kultūriniuose kontekstuose.

Temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų istorija Lietuvoje (81) bei Lietuvos istorija (103), diskriminacija bei neapykantos nusikaltimai prieš žydus (21), daugiausiai apie tautinės nesantaikos kurstymo atvejį Kaune. COVID-19 kontekste žydų tautinė bendrija buvo minima 30-yje publikacijų.

Galima pastebėti, jog neigiamų publikacijų skaičius itin sumažėjo po vasario mėnesio, kada vyksta Užgavėnių šventė. Problema išlieka anekdotų sritis, kurioje žiniasklaidos priemonės nevengia išspausdinti negatyvių stereotipų turinčių kūrinių. Tuo tarpu teigiamų publikacijų apie žydus daugiausiai buvo diskutuojant apie žydų atminimą bendruomenėse bei istoriją ir kultūrą. Teigiamų ir neigiamų publikacijų santykis (10:1) išsilaiko toks pats ir regioninėje žiniasklaidoje; lyginant su visų tiriamų grupių reprezentacija regioninėje žiniasklaidoje, žydų tautinė bendrija yra geriausiai reprezentuojama.

Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 16-oje publikacijų; 3-iuose iš jų judaizmo tradicijos yra pagrindinė straipsnio tema.

ROMAI

Kovo mėnesį buvo rastos 74 publikacijos, mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 5 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Ženkliai sumažėjusio publikacijų skaičiaus buvo galima tikėtis, kadangi vasario mėnesį jis buvo neįprastai išaugęs dėl Užgavėnių šventės.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 28 kartus, o „čigonas“ 48 kartus – žiūrint į paskutinius tris mėnesius, tendencija išlieka tokia pati. Publikacijos, kuriose buvo galima rasti abi sąvokas, buvo aptariama diskriminacija prieš romus visuomenėje pačių romų bendrijos atstovų („Daugiausia patyčių Lietuvoje patiria romai, žydai ir gėjai“, Akistata; „Maudynės diskriminacijos nenuplauna“, Alfa.lt[1]).

Kovo mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti dviejose anksčiau minėtose publikacijose. Tai staigus kritimas lyginant su sausio ir vasario mėnesiais, kurį galima tik iš dalies paaiškinti bendru straipsnių skaičiaus sumažėjimu.

Romai daugiausiai aptariami kultūrinių renginių (13), istoriniame (8), kriminaliniame (14) kontekstuose; taip pat jie minimi kalbant apie diskriminacijos, žmogaus teisių temas (7). COVID-19 kontekste romai buvo paminėti dviejose publikacijose.

Romai išlieka prasčiausiai reprezentuojama tautinė bendrija žiniasklaidoje. Neigiamas kontekstas atsispindi tiek kriminaliniuose kontekstuose pabrėžiant nusikaltusiojo tautybę (pavyzdžiui, „Pavojingus kvaišalus platino užsieniečiai“, Respublika.lt), tiek viruso platinimo kontekste panaudojant nepagarbų palyginimą („Profesorius: yra keli viruso potipiai, švelnesni sukelia atipines lengvesnes ligos formas paaiškino, kaip virusas patenka į organizmą“, Delfi.lt), tiek pabrėžiant narkotikais apsvaigusio asmens buvimo vietą esant netoli Vilniaus esančio taboro, kuris, nepaisant geografinio artumo, nėra susijęs su aptariamu įvykiu (Labas vakaras Lietuva, LNK).

 

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Finansuojama iš Europos socialinio fondo



Rašyti komentarą